Dažniau kalbama apie aukšto kraujospūdžio sukeliamas sveikatos bėdas, tačiau žemas kraujo spaudimas taip pat gali būti ir nemalonus, ir rizikingas. Kada spaudimas vadinamas žemu? Hipotonija (arba hipotenzija) žmogų kamuoja tada, kai jo kraujo spaudimas neviršija 100/60 mm Hg. Tai gali būti laikina būsena, kamuoti dėl profesijos ypatumų ar amžiaus, nėštumo, infekcinių ir alerginių ligų, tam tikrų vaistų vartojimo, kelionėse ir pan. Labai dažnai žmonės nė nepastebi, kad jų kraujo spaudimas staiga tapo žemesnis nei įprastai, tačiau ilgainiui atsiranda tam tikrų požymių: nuovargis, silpnumas, mieguistumas, veido blyškumas, delnų prakaitavimas, netgi žemesnė kūno temperatūra. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos metodine medžiaga parengė informacinį bukletą „Kaip kalbėti su tėvais apie vaikų skiepus“. Nuo slaugytojų ir kitų medicinos darbuotojų labiausiai priklauso teisinga pacientų nuomonė apie skiepus. Jie turėtų suteikti tėvams informaciją, atsakančią į jų klausimus bei užtikrintų, kad šeimos, pasirinkusios skiepus, susitartų dėl vizitų skiepytis ir atvyktų sutartu laiku. |
daugiau
|
| | | |
89,7 proc. tirtų lietuvių kraujuje rastas padidėjęs cholesterolio kiekis. Tai jau vadinama liga, ne vien rizikos veiksniu. Ši liga yra paveldima iš kartos į kartą, todėl kartais ją vaizdžiai galima vadinti „šeimos prakeiksmu“. Kas antras žmogus mūsų šalyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligos. Šių ligų pradžioje visuomet būna diagnozuojamas padidėjęs cholesterolio kiekis. Nepaisydami mirties grėsmės, lietuviai vis tiek kerta lašinius, tepasi sviestą ir maistą gardina riebia grietine. |
daugiau
|
| | | |
Europos vaiko saugos aljanso strateginiame plane teigiama, kad vaikai turi teisę gyventi, mokytis, augti, žaisti apsupti meilės ir rūpesčio bei saugioje aplinkoje. Tai pirmoji kiekvieno iš tėvų pareiga, taip pat tuo rūpintis turėtų šalies vyriausybės, verslo atstovai, mokyklos ir kitos bendruomenės. Vaikų sauga turėtų būti bendras visų rūpestis. Vaikų sužalojimai yra pirmaujanti mirties ir negalios priežastis kiekvienoje Europoje Sąjungos valstybėje, kur didžiausia našta tenka labiausiai pažeidžiamoms socialinėms žmonių grupėms, ir valstybėse, kuriose vyksta intensyviausi socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. |
daugiau
|
| | | |
Lankstus į makštį dedamas žiedas gali pasiūlyti ilgo veikimo apsaugą nuo ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso), pūslelinės ir nėštumo. Tai yra pirmoji priemonė, kurioje yra du vaistai nuo skirtingų ligų ir tuo pačiu metu dar gali apsaugoti nuo ŽIV plitimo. Kovojant su ŽIV mažiau išsivysčiusiose šalyse svarbu moterims suteikti galimybę apsaugoti save, kuomet jų partneris nenaudoja prezervatyvų. Deja, tyrimai nustatė, kad kasdieninis tablečių vartojimas, siekiant sumažinti ŽIV infekcijos riziką, kaip ir makšties gelių naudojimas prieš ir po lytinių santykių, yra neefektyvūs. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena: jei nusprendėte atidėti kai kuriuos skiepus arba kai kurių skiepų visiškai atsisakyti, atminkite, kad tai gali būti pavojinga. Apsisprendę atidėti skiepijimą arba jo visiškai atsisakyti, jūs prisiimate atsakomybę labai svarbiu klausimu, kuris yra susijęs su pavojumi jūsų vaiko sveikatai ir net gyvybei. |
daugiau
|
| | | |
Mokslininkų teigimu, tikėtina, jog Sibire tirpstant amžinajam įšalui, ligos virusas iš senųjų laidojimo vietų galėtų vėl patekti į aplinką, rašo portalas dailymail.co.uk. Raupai, kurie nusėja kūną skausmingomis pūslelėmis ir gali baigtis aklumu ar mirtimi, buvo viena labiausiai bijomų ligų pasaulyje, bet ją pavyko visiškai išnaikinti 1979 m. Tačiau kai kurie ekspertai baiminasi, jog Sibiro tundroje atitirpstantys kūnai gali sukelti naują epidemiją. Tiesa, kol kas mokslininkai neaptiko nei vienų tokių palaikų, kuriuose būtų išlikęs gyvybingas raupų virusas. |
daugiau
|
| | | |
Esate vidutinio amžiaus ir jaučiate silpnybę sūrainiams? Jeigu taip, tuomet jus gali sudominti mokslinis tyrimas, atskleidžiantis, kad turite didesnę riziką mirti nuo vėžio nei jūsų bendraamžiai, valgantys mažiau baltyminio maisto. Vis dėlto ne visi mokslininkai sutinka su šio tyrimo rezultatais. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 m. 10-ąją savaitę siekė 68,7 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 9-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 74,2 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 63,9 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 9 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Telšių ir Vilniaus administracines teritorijas. |
daugiau
|
| | | |
|